Nuolatinis savęs nuvertinimas

2. Kaip jis atsiranda

Nuolatinis savęs nuvertinimas dažnai formuojasi dėl:

• dažnos kritikos vaikystėje

• nuolatinio lyginimo su kitais

• patirtų nesėkmių ar atstūmimo

• aukštų, sunkiai pasiekiamų lūkesčių sau

• vidinio gėdos ar kaltės jausmo

Laikui bėgant tai gali tapti automatiniu mąstymo būdu.

3. Vidinė struktūra

Šį reiškinį dažniausiai sudaro keli elementai:

• nuolatinė savikritika

• savo pasiekimų menkinimas

• baimė būti nepakankamai geru

• stipri priklausomybė nuo kitų vertinimo

Šie elementai palaiko silpną savivertės jausmą.

4. Kaip atpažinti

Nuolatinis savęs nuvertinimas pasireiškia, kai žmogus:

• dažnai sako „aš nieko ypatingo nepadariau“

• savo sėkmę priskiria atsitiktinumui

• bijo prisiimti atsakomybę ar naujus iššūkius

• jaučiasi mažiau vertas nei kiti

• sunkiai priima pagyrimus

Tokie žmonės dažnai jaučia vidinę įtampą ir nepasitikėjimą savimi.

5. Sąsajos

Susiję reiškiniai:

• žema savivertė

• savęs kritika

• vidinis gėdinimas

• emocinis nesaugumas

Priešingi reiškiniai:

• savęs priėmimas

• savęs palaikymas

• sveika savivertė

• emocinis gyvumas

6. Pasekmės praktikoje

Nuolatinis savęs nuvertinimas gali turėti didelę įtaką žmogaus gyvenimui:

• riboja profesines galimybes

• trukdo kurti sveikus santykius

• didina nerimą ir vidinę įtampą

• mažina motyvaciją veikti

Ilgainiui žmogus gali pradėti atsisakyti galimybių vien todėl, kad netiki savo verte.

Holistologinis skirtumas

Holistologijoje nuolatinis savęs nuvertinimas laikomas atsiskyrimu nuo vidinės vertės pojūčio.

Kai žmogus nuolat menkina save, jo vidinė energija nukreipiama į savęs slopinimą, o ne į augimą. Tik atkūrus ryšį su savo verte, atsiranda galimybė judėti į savęs priėmimą ir vidinę pusiausvyrą.