Nuolatinė savikritika

2. Kaip ji atsiranda

Nuolatinė savikritika dažnai formuojasi aplinkoje, kur:

• klaidos buvo griežtai vertinamos

• buvo daug kritikos ar lyginimo

• žmogus buvo skatinamas būti „tobulu“

• vertė buvo siejama tik su pasiekimais

Laikui bėgant šis išorinis vertinimas tampa vidiniu balsu, kuris pradeda nuolat vertinti žmogų iš vidaus.

3. Vidinė struktūra

Nuolatinė savikritika paprastai turi kelias vidines dalis:

• vidinis kritikas – nuolat vertinantis balsas

• perfekcionizmo spaudimas

• baimė suklysti

• gėdos jausmas po klaidos

Šie elementai sukuria nuolatinę vidinę įtampą.

4. Kaip atpažinti

Nuolatinė savikritika pasireiškia, kai žmogus:

• sunkiai priima komplimentus

• dažnai kaltina save

• ilgai prisimena klaidas

• jaučia, kad „niekada nėra pakankamai geras“

• dažnai lygina save su kitais

Tokiu atveju žmogus retai patiria vidinį pasitenkinimą savimi.

5. Sąsajos

Susiję reiškiniai:

• žema savivertė

• savęs nuvertinimas

• vidinis gėdinimas

• perfekcionizmas

Priešprieša:

• savęs palaikymas

• savęs priėmimas

• vidinis stabilumas

6. Pasekmės praktikoje

Nuolatinė savikritika gali:

• mažinti pasitikėjimą savimi

• sukelti emocinį nuovargį

• trukdyti priimti sprendimus

• mažinti kūrybiškumą

Ilgainiui žmogus gali pradėti bijoti veikti, kad išvengtų klaidų.

Holistologinis skirtumas

Holistologijoje nuolatinė savikritika laikoma nutolusiu santykiu su savimi.

Kai žmogus pradeda girdėti savo vidinį balsą ne kaip teisėją, o kaip palaikantį vidinį dialogą, savikritika pamažu transformuojasi į sąmoningą savęs supratimą.