Savęs nuvertinimas

2. Kaip jis atsiranda

Savęs nuvertinimas dažnai formuojasi dėl:

• nuolatinės kritikos vaikystėje

• emocinio atstūmimo

• lyginimo su kitais

• patirto gėdos ar nesėkmės jausmo

• aplinkos, kurioje vertė siejama tik su pasiekimais

Ilgainiui šie patyrimai tampa vidiniu balsu, kuris pradeda vertinti žmogų iš vidaus.

3. Vidinė struktūra

Savęs nuvertinimą paprastai sudaro keli vidiniai elementai:

• vidinis kritikas – nuolat vertinantis balsas

• gėdos jausmas – jausmas, kad „esu nepakankamas“

• palyginimas su kitais

• savęs ribojimas

Šie elementai kuria nuolatinį vidinį spaudimą.

4. Kaip atpažinti

Savęs nuvertinimas dažnai pasireiškia, kai žmogus:

• menkina savo pasiekimus

• bijo parodyti savo gebėjimus

• nuolat atsiprašo net be priežasties

• vengia naujų galimybių

• leidžia kitiems spręsti už save

Tai gali atrodyti kaip kuklumas, tačiau iš tiesų tai yra vidinis savęs mažinimas.

5. Sąsajos

Susiję reiškiniai:

• žema savivertė

• savęs kritika

• vidinis gėdinimas

• emocinis nesaugumas

Priešprieša:

• savęs priėmimas

• vidinis stabilumas

• savivertė

6. Pasekmės praktikoje

Savęs nuvertinimas gali:

• riboti žmogaus sprendimus

• trukdyti kurti santykius

• mažinti iniciatyvą

• skatinti priklausomybę nuo kitų vertinimo

Ilgainiui žmogus gali pradėti gyventi mažiau nei leidžia jo galimybės.

Holistologinis skirtumas

Holistologijoje savęs nuvertinimas laikomas nutolusiu ryšiu su savo vidine verte.

Kai žmogus pradeda girdėti save ir atpažinti savo vidinį balsą, savęs nuvertinimas pamažu silpsta, nes vertė nebėra ieškoma išorėje – ji atpažįstama viduje.