Žema savivertė

2. Kaip ji atsiranda

Žema savivertė dažnai formuojasi dėl ilgalaikių patirčių:

• nuolatinės kritikos ar nuvertinimo

• emocinio atstūmimo

• lyginimo su kitais

• patirto gėdos jausmo

• aplinkos, kurioje vertė siejama tik su rezultatais

Tokios patirtys gali suformuoti vidinį kritiko balsą, kuris ilgainiui tampa nuolatiniu savęs vertinimo būdu.

3. Vidinė struktūra

Žemą savivertę paprastai sudaro keli vidiniai elementai:

• vidinis kritikas

• savęs nuvertinimas

• nuolatinis lyginimas su kitais

• baimė suklysti

• stiprus poreikis būti pripažintam

Šie elementai sukuria nestabilų vidinį pagrindą.

4. Kaip atpažinti

Žemą savivertę galima atpažinti, kai žmogus:

• nuolat abejoja savo sprendimais

• bijo kritikos ar vertinimo

• vengia atsakomybės ar naujų galimybių

• menkina savo pasiekimus

• per daug priklauso nuo kitų nuomonės

Tokiu atveju žmogaus vertė pradeda priklausyti nuo išorinio patvirtinimo.

5. Sąsajos

Susiję reiškiniai:

• savęs nuvertinimas

• vidinis gėdinimas

• savikritika

• emocinis nesaugumas

Priešprieša:

• savęs priėmimas

• vidinis stabilumas

• sveika savivertė

6. Pasekmės praktikoje

Žema savivertė gali:

• riboti žmogaus pasirinkimus

• apsunkinti santykius

• mažinti iniciatyvą

• skatinti prisitaikymą prie kitų lūkesčių

Ilgainiui žmogus gali pradėti gyventi pagal kitų vertinimus, o ne pagal savo vidinį pojūtį.

Holistologinis skirtumas

Holistologijoje savivertė laikoma ryšiu su savo vidine verte.

Kai žmogus pradeda girdėti save ir atpažinti savo poreikius, savivertė palaipsniui atsistato, nes vertė pradeda kilti iš vidinio santykio su savimi, o ne iš išorinio vertinimo.