Savivertė

2. Kaip ji atsiranda

Savivertė pradeda formuotis ankstyvoje vaikystėje ir stipriai priklauso nuo:

• santykių su tėvais ir artimaisiais

• patirties mokykloje ir socialinėje aplinkoje

• patiriamų sėkmių ir nesėkmių

• vidinio dialogo su savimi

Laikui bėgant savivertė gali keistis, nes ją veikia gyvenimo patirtis ir savęs suvokimas.

3. Vidinė struktūra

Savivertę sudaro keli svarbūs aspektai:

• savęs vertės jausmas

• pasitikėjimas savo gebėjimais

• gebėjimas priimti save su trūkumais

• vidinis stabilumas susidūrus su iššūkiais

Kai šie elementai yra pusiausvyroje, savivertė tampa vidiniu pagrindu žmogaus sprendimams ir santykiams.

4. Kaip atpažinti

Žmogus su sveika saviverte:

• geba pripažinti savo stiprybes ir silpnybes

• nebijodamas priima naujus iššūkius

• moka pasakyti „ne“

• nepervertina kitų nuomonės apie save

• jaučiasi vertingas net patirdamas nesėkmes

Tokie žmonės dažnai pasižymi vidiniu stabilumu ir aiškumu.

5. Sąsajos

Susiję reiškiniai:

• savęs priėmimas

• savęs palaikymas

• emocinis gyvumas

• vidinė ramybė

Priešingi reiškiniai:

• savęs nuvertinimas

• vidinis gėdinimas

• nuolatinė savikritika

• emocinis nesaugumas

6. Pasekmės praktikoje

Savivertė daro didelę įtaką žmogaus gyvenimui:

• santykiams su kitais žmonėmis

• sprendimų priėmimui

• profesiniams pasirinkimams

• emocinei savijautai

Žema savivertė dažnai sukelia abejones, vidinę įtampą ir priklausomybę nuo kitų vertinimo.

Holistologinis skirtumas

Holistologijoje savivertė suvokiama ne tik kaip psichologinis vertinimas, bet ir kaip vidinės vertės pojūtis, kylantis iš ryšio su savimi.

Kai žmogus jaučia savo vertę, jo veiksmai tampa natūralesni, sprendimai – aiškesni, o gyvenimas – autentiškesnis.