Emocinis nesaugumas

2. Kaip jis atsiranda

Emocinis nesaugumas dažnai formuojasi dėl:

• patirto emocinio atstūmimo

• nestabilių santykių vaikystėje

• nuolatinės kritikos ar vertinimo

• neaiškių ribų santykiuose

• patirties, kai saugumo jausmas buvo pažeistas

Tokios patirtys gali sukurti vidinį jausmą, kad saugumas nėra pastovus.

3. Vidinė struktūra

Emocinį nesaugumą dažniausiai sudaro:

• baimė būti atstumtam

• nuolatinis savęs vertinimas

• stiprus poreikis patvirtinimui

• jautrumas kritikai

Šie elementai sukuria nuolatinę vidinę įtampą santykiuose.

4. Kaip atpažinti

Emocinis nesaugumas pasireiškia, kai žmogus:

• dažnai abejoja kitų jausmais

• jautriai reaguoja į kritiką ar tylą

• bijo konfliktų ar atstūmimo

• per daug priklauso nuo kitų nuomonės

Tokiu atveju santykiai gali tapti nuolatiniu emocinio patvirtinimo ieškojimu.

5. Sąsajos

Susiję reiškiniai:

• žema savivertė

• savęs nuvertinimas

• vidinis nerimas

• emocinis blaškymasis

Priešprieša:

• vidinis stabilumas

• saugumo pojūtis

• savęs priėmimas

6. Pasekmės praktikoje

Emocinis nesaugumas gali:

• apsunkinti santykius

• skatinti per didelį prisirišimą

• sukelti konfliktus ar nesusipratimus

• mažinti pasitikėjimą savimi

Ilgainiui žmogus gali pradėti gyventi nuolatiniame emocinio patvirtinimo ieškojime.

Holistologinis skirtumas

Holistologijoje emocinis nesaugumas laikomas nutolusiu ryšiu su savo vidine atrama.

Kai žmogus pradeda kurti ryšį su savimi ir girdėti savo vidinį balsą, saugumas pamažu atsiranda iš vidaus – ne iš kitų patvirtinimo, o iš vidinio stabilumo ir savęs priėmimo.