Vidinis stabilumas

2. Kaip jis atsiranda

Vidinis stabilumas formuojasi per patirtį ir santykį su savimi:

• savęs pažinimą

• gebėjimą girdėti savo poreikius

• emocijų priėmimą

• vidinį pasitikėjimą savo sprendimais

Laikui bėgant žmogus pradeda remtis ne tik išoriniu vertinimu, bet ir savo vidiniu pojūčiu.

3. Vidinė struktūra

Vidinį stabilumą dažniausiai sudaro:

• savęs priėmimas

• emocinis sąmoningumas

• vidinė ramybė

• aiškumas priimant sprendimus

Šie elementai kuria vidinę atramos sistemą, kuri padeda išlaikyti pusiausvyrą.

4. Kaip atpažinti

Žmogus, turintis vidinį stabilumą, dažniausiai:

• reaguoja ramiau į stresines situacijas

• geba priimti sprendimus be skubėjimo

• mažiau priklauso nuo kitų nuomonės

• geba išlaikyti ryšį su savimi net sudėtingose situacijose

Tai pasireiškia kaip vidinis aiškumas ir emocinė pusiausvyra.

5. Sąsajos

Susiję reiškiniai:

• vidinė ramybė

• savivertė

• savęs priėmimas

• emocinis sąmoningumas

Priešprieša:

• vidinis nerimas

• emocinis blaškymasis

• savęs nuvertinimas

6. Pasekmės praktikoje

Vidinis stabilumas padeda:

• priimti aiškesnius sprendimus

• kurti stabilesnius santykius

• lengviau išgyventi pokyčius

• išlaikyti emocinę pusiausvyrą kasdienybėje

Tai tampa vidine atrama, kuri nepriklauso nuo išorinių aplinkybių.

Holistologinis skirtumas

Holistologijoje vidinis stabilumas laikomas gyvu ryšiu su savimi.

Kai žmogus pradeda girdėti savo vidinį balsą ir pasitikėti savo patirtimi, stabilumas atsiranda ne iš kontrolės, o iš sąmoningo santykio su savimi ir gyvenimu.