Vidinis saugumas

2. Kaip jis atsiranda

Vidinis saugumas formuojasi per:

• palaikantį santykį su savimi

• emocinį sąmoningumą

• savęs priėmimą

• patirtį, kad žmogaus jausmai ir poreikiai yra svarbūs

Ilgainiui žmogus pradeda jausti, kad saugumas kyla ne tik iš išorinių aplinkybių, bet ir iš vidinio santykio su savimi.

3. Vidinė struktūra

Vidinį saugumą dažniausiai sudaro:

• savivertė

• emocinis stabilumas

• pasitikėjimas savo sprendimais

• gebėjimas priimti savo emocijas

Šie elementai sukuria vidinę atramos sistemą.

4. Kaip atpažinti

Žmogus, turintis vidinį saugumą, dažniausiai:

• rečiau bijo kitų vertinimo

• geba ramiau reaguoti į stresą

• jaučiasi tvirčiau priimdamas sprendimus

• gali išlaikyti savo ribas santykiuose

Tai pasireiškia kaip ramus ir stabilus santykis su savimi.

5. Sąsajos

Susiję reiškiniai:

• vidinis stabilumas

• sveika savivertė

• savęs priėmimas

• emocinis sąmoningumas

Priešprieša:

• emocinis nesaugumas

• vidinis nerimas

• savęs nuvertinimas

6. Pasekmės praktikoje

Vidinis saugumas padeda:

• kurti stabilesnius santykius

• lengviau išgyventi pokyčius

• priimti aiškesnius sprendimus

• išlaikyti emocinę pusiausvyrą

Tai tampa vidine atrama, kuri nepriklauso tik nuo išorinio pasaulio.

Holistologinis skirtumas

Holistologijoje vidinis saugumas laikomas gyvu ryšiu su savo vidine atrama.

Kai žmogus pradeda girdėti save, priimti savo patirtį ir pasitikėti savo vidiniu balsu, saugumas pamažu tampa natūralia būsena, kylančia iš vidaus.