Savęs Vertinimas

2. Funkcija (kaip tai veikia)

Savęs vertinimas pakeičia stebėjimą vertinimu. Vos tik atsiranda jausmas, mintis ar reakcija, ji iš karto pažymima etikete. Vidinis procesas tampa ne tyrinėjamas, o teisiamas. Tokiu būdu Vidinis Žvilgsnis užsidaro, nes matymas pakeičiamas nuosprendžiu.

3. Kilmė

Savęs vertinimas dažnai kyla iš ankstyvų patirčių, socialinių normų ir išmokto poreikio „būti teisingu“. Jis sustiprėja aplinkoje, kurioje svarbūs rezultatai, įvaizdis ir lyginimas. Ilgainiui vertinantis balsas tampa vidiniu automatizmu.

4. Vidinė struktūra

Savęs vertinimą sudaro keli pagrindiniai elementai:

Vidinis teisėjas

Balsas, kuris sprendžia, kaip „turėjo būti“.

Lyginimas

Nuolatinis savęs matavimas su kitais ar idealais.

Įtampa

Kūniškas ir emocinis susitraukimas, kylantis iš vertinimo.

Atsiskyrimas nuo patyrimo

Dėmesys nukrypsta nuo to, kas jaučiama, į tai, kaip tai atrodo.

5. Sąsajos

Priešprieša:
– Vidinis Žvilgsnis
– Holistologija

Susiję reiškiniai:
– Savikritika
– Fragmentuotas savęs taisymas
– Vidinis triukšmas

6. Pasekmės praktikoje

Gyvenant per savęs vertinimą, žmogus gali daug „dirbti su savimi“, bet jausti vis didesnį nuovargį. Emocijos slopinamos arba taisomos, o ne matomos. Pokytis tampa pastanga, o ne natūraliu judesiu. Vidinis ryšis silpnėja.

🌿 Vidinio Žvilgsnio skirtumas

Vidinis Žvilgsnis nevertina.
Jis mato.
Ir būtent šiame matyme atsiranda priėmimas, aiškumas ir ramus pokytis.