Leidimas sau jausti

2. Kaip jis atsiranda

Leidimas sau jausti atsiranda, kai:
– sustoja vidinis teismas („neturėčiau taip jaustis“)
– kūnas tampa saugi vieta emocijai pasirodyti
– atsisakoma kontrolės ir atsiveriama patirčiai
– emocija priimama kaip informacija, o ne kaip grėsmė

3. Vidinė struktūra

– Tyli erdvė: vidinis sustojimas, kuriame atsiranda vietos jausmui
– Atjauta: ne pasigailėjimas, o gilus supratimas
– Nevertinimas: leidimas jausmui egzistuoti be etikečių „geras“ ar „blogas“
– Sąmoningas kontaktas: jausmas pastebimas, bet ne valdo

4. Kaip atpažinti

– vietoje „bėgimo nuo“ kyla „buvimas su“
– ašaros teka, bet jose nėra panikos
– kūnas reaguoja laisviau – gilėja kvėpavimas, atsileidžia įtampa
– atsiranda gilus iškvėpimas – ženklas, kad kažkas viduje priimta

5. Sąsajos

Susiję reiškiniai:
– Švelnus santykis su savimi
– Kantrus buvimas
– Ramybė kūne
– Kūno išminties girdėjimas

Priešprieša:
– Emocinis bėgimas
– Vidinė kontrolė
– Noras greitai „sutvarkyti“
– Kritinis santykis su savimi

6. Pasekmės praktikoje

Leidimas sau jausti:
– padeda išgyti nuo slopintų emocijų
– atstato ryšį su kūnu
– mažina įtampą, nerimą ir vidinį konfliktą
– tampa atrama tikram, gyvam sprendimui

🌿 Holistologinis skirtumas

Slopinti emociją – reiškia sustabdyti judėjimą.
Leisti jausti – reiškia sugrįžti į Gyvybę.

Kai leidžiu sau jausti – aš leidžiu sau būti žmogumi.