Emocinis bėgimas

2. Kaip jis atsiranda

Emocinis bėgimas formuojasi, kai:

• emocijos buvo gėdinamos ar ignoruojamos vaikystėje

• žmogus patyrė traumų ar netektis, su kuriomis nepavyko susidurti

• kūne užfiksuota patirtis, kad jausti = pavojinga

• visuomenė vertina produktyvumą, o ne jautrumą

3. Vidinė struktūra

• Mintys šuoliuoja nuo vienos temos prie kitos

• Kūnas nuolat įtampoje, net kai nėra priežasties

• Sunkumas pabūti tyloje ar vienam

• Veikla kaip pabėgimas – net poilsis tampa „užimtumu“

4. Kaip atpažinti

Emocinis bėgimas gali pasireikšti per:

• nenorą sustoti ar pabūti su savimi

• nuolatinį naršymą, žiūrėjimą, „tvarkymąsi“

• sunkumą pasilikti su nepatogiu jausmu

• „aš negaliu apie tai galvoti“ arba „nesvarbu, reikia judėti toliau“

5. Sąsajos

Susiję reiškiniai:
– Veikimas iš nerimo
– Kūno nejautrumas
– Prasmės praradimas
– Vidinė įtampa

Priešprieša:
– Kantrus buvimas
– Pasitikėjimas procesu
– Emocinis ryšys
– Ramybė kūne

6. Pasekmės praktikoje

Ilgalaikis emocinis bėgimas:

• kaupiasi kūne kaip įtampa ar liga

• nutraukia ryšį su savo tikrais poreikiais

• sukuria tuštumos ar prasmės praradimo pojūtį

• trukdo artimiems santykiams, nes nebėra vidinės tiesos

🌿 Holistologinis skirtumas

Emocinis bėgimas sako:
„Jeigu sustosiu – suskaus.“

Tylus buvimas sako:
„Jeigu sustosiu – pagysiu.“

Nuo bėgimo nepailsi.
Išbūti su savimi — tai pradėti tikrą kelionę.