Vidinis sustojimas

2. Funkcija (kaip tai veikia)

Šioje būsenoje:

• reakcija sustoja prieš tapdama veiksmu,

• dėmesys grįžta į kūną ir kvėpavimą,

• mintys nebeveda, o tik stebimos,

• atsiranda tarpas tarp impulso ir sprendimo.

Tai momentas, kuriame gimsta pasirinkimas.

3. Kilmė

Vidinis sustojimas dažniausiai atsiranda, kai:

• per ilgai buvo gyvenama „ant autopiloto“,

• kūnas signalizuoja per nuovargį ar įtampą,

• senos strategijos nebeveikia,

• viduje kaupiasi per daug neišjaustų patirčių.

Tai natūrali savireguliacijos reakcija, o ne klaida.

4. Vidinė struktūra

Vidinį sustojimą sudaro:

• Veiklos pauzė – dar nieko nedaroma.

• Dėmesio grįžimas – į kūną, pojūtį, kvėpavimą.

• Tylos tarpas – be sprendimų ir analizės.

• Potencialas krypties pokyčiui – be spaudimo.

5. Sąsajos

Susiję reiškiniai:
– Sąmonės pauzė
– Vidinė tyla
– Kūno klausymas
– Sąmoningas buvimas

Priešprieša:
– Mechaninis veikimas
– Nuolatinis reagavimas
– Veikimas prieš kūno signalus

6. Pasekmės praktikoje

Vidinis sustojimas leidžia:

• atkurti ryšį su savimi,

• sumažinti vidinį triukšmą,

• keisti kryptį be prievartos,

• pradėti veikti iš aiškumo, o ne iš spaudimo.

Holistologijoje vidinis sustojimas laikomas perėjimo tašku, kuriame senas judėjimas baigiasi, o naujas dar tik formuojasi.

🌿 Holistologinis skirtumas

Automatika sako: „Turiu judėti.“
Vidinis sustojimas sako: „Galiu pamatyti, kur esu.“