Atviras bendravimas

2. Kaip jis atsiranda

Jis atsiranda ten, kur yra saugumas ir pasitikėjimas.

Per:
– savęs priėmimą
– emocinį sąmoningumą
– patirtį, kad gali būti išklausytas
– gebėjimą nebijoti reakcijos

Kai viduje nėra baimės — žodžiai tampa tikri.

3. Vidinė struktūra

Atvirą bendravimą sudaro:
– aiškus minčių išreiškimas
– emocijų įvardijimas
– gebėjimas klausytis
– pagarba kitam
– atsakomybė už savo žodžius

Tai judėjimas, kuriame abi pusės išlieka savimi.

4. Kaip atpažinti

Atviras bendravimas pasireiškia, kai žmogus:
– kalba be kaukių
– neslepia svarbių jausmų
– klauso nepertraukiant
– nebijo dialogo net sudėtingose situacijose

Tai jaučiama kaip lengvumas ir aiškumas.

5. Sąsajos

Susiję:
– emocinis atvirumas
– pasitikėjimas
– emocinis sąmoningumas
– vidinis saugumas

Priešprieša:
– uždarumas
– manipuliacija
– vengimas kalbėti
– nesusikalbėjimas

6. Pasekmės praktikoje

Atviras bendravimas leidžia:
– kurti gilesnius santykius
– spręsti konfliktus be įtampos
– išvengti nesusipratimų
– stiprinti tarpusavio pasitikėjimą

Tai tampa erdve, kur ryšys auga, o ne silpsta.

Holistologinis skirtumas

Holistologijoje atviras bendravimas yra gyvas tekėjimas tarp žmonių.

Kai žodis kyla iš tikrumo — jis jungia.
Kai jis slepiamas — ryšys silpsta.

Atvirumas nėra apie daug kalbėjimo.
Jis apie tiesą, kuri randa formą balse.