Pasitikėjimas savimi

2. Kaip jis formuojasi

Pasitikėjimas savimi atsiranda, kai žmogus:

leidžia sau klysti ir mokytis
neatsisako savo pojūčių dėl kitų nuomonės
išmoksta klausytis kūno ir būsenos
išbūna su nežinomybe, nepabėgdamas

Jis auga iš patirties, o ne iš įrodinėjimo.

3. Vidinė struktūra

Pasitikėjimą savimi sudaro:

Ryšys su savimi
Žmogus jaučia, kas jam tinka ir kas ne.

Vidinė ramybė
Nereikia nuolat teisintis ar gintis.

Kūno palaikymas
Sprendimai nejaučiami kaip grėsmė kūnui.

Lankstumas
Pasitikėjimas leidžia keistis, o ne užsisklęsti.

4. Kaip atpažinti

Pasitikėjimas savimi pasireiškia per:

gebėjimą pasakyti „ne“ be kaltės
ramų sprendimų laikymąsi
mažesnį priklausomumą nuo kitų vertinimų
gebėjimą sustoti ir persvarstyti

Tai tylus tvirtumas, ne triukšmingas pasitikėjimas.

5. Sąsajos

Susiję reiškiniai:
– Gyvas buvimas
– Gyvas sprendimas
– Pasitikėjimas procesu
– Sąmoningas veikimas

Priešprieša:
– Perkontrolė
– Veikimas iš nerimo
– Priklausomybė nuo patvirtinimo
– Sprendimas „iš galvos“

6. Pasekmės praktikoje

Pasitikėjimas savimi gali:

sumažinti vidinį nerimą
padėti išlaikyti kryptį
stiprinti sprendimų tvarumą
leisti gyventi be nuolatinės savęs korekcijos

Holistologijoje pasitikėjimas savimi laikomas gyvo ryšio su savimi požymiu, o ne asmenybės bruožu.

🌿 Holistologinis skirtumas

Nepasitikėjimas sako:
„O jei klystu?“

Pasitikėjimas savimi sako:
„Jei klysiu – būsiu su tuo.“

Kartais stipriausias pagrindas nėra žinojimas,
o buvimas savimi bet kurioje būsenoje.