Praktikų perteklius

2. Funkcija (kaip tai veikia)

Šioje būsenoje žmogus dažnai pereina nuo vienos praktikos prie kitos, neleidęs nė vienai jų įsišaknyti. Dėmesys nukreiptas į veiksmą, o ne į būseną. Vidinis klausymas pakeičiamas instrukcijų vykdymu, o tikras pokytis lieka paviršinis.

3. Kilmė

Praktikų perteklius dažniausiai kyla iš:
– nepasitikėjimo savo vidiniu pojūčiu
– baimės sustoti ir būti be „įrankio“
– noro greitai pasikeisti ar „sutaisyti save“
– ilgo buvimo ieškojimo režime

Žmogus ima tikėti, kad problema slypi praktikos trūkume, o ne ryšio su savimi stokoje.

4. Vidinė struktūra

Šią būseną sudaro keli pagrindiniai elementai:

– Nuolatinis metodų keitimas
Praktikos keičiamos dar nepatyrus jų poveikio.

– Veikimas be integracijos
Patirtys nekaupiamos, o lieka atskiri fragmentai.

– Išorinis vedimas
Sprendimai priimami remiantis autoritetais, o ne vidiniu suvokimu.

– Vidinis nuovargis
Daug pastangų, bet mažai tikro palengvėjimo.

5. Sąsajos

Priešprieša:
– Sąmoninga tyla
– Gyvas suvokimas
– Vidinė integracija

Susiję reiškiniai:
– Fragmentuotas savęs taisymas
– Mechaninės technikos be suvokimo
– Gyvenimas „iš galvos“
– Dvasinis automatizmas

6. Pasekmės praktikoje

Praktikų perteklius ilgainiui silpnina pasitikėjimą savimi. Žmogus gali jausti painiavą, nusivylimą ar vidinį triukšmą. Tikras pokytis prasideda ne tada, kai pridedama dar viena praktika, o kai leidžiama sau sustoti, išgirsti būseną ir pasirinkti mažiau, bet gyviau.

🌿 Holistologinis skirtumas

Holistologijoje praktika niekada nėra svarbesnė už būseną.
Vienas sąmoningas veiksmas, gimęs iš vidinio ryšio,
turi daugiau galios nei dešimtys technikų be buvimo savyje.