Pabėgimas nuo savęs

2. Funkcija (kaip tai veikia)

Pabėgimo nuo savęs metu žmogus:

nuolat užsiėmęs, bet jaučiasi tuščias

ieško stimulų, bet neranda pasitenkinimo

gyvena galvoje, planuose, veiklose ar kituose žmonėse

vengia tylos, nes tyloje atsiranda jausmai

Veiksmas tampa skydu nuo vidinio kontakto.

3. Kilmė

Pabėgimas nuo savęs dažniausiai formuojasi, kai:

vidiniai išgyvenimai buvo per skausmingi ar nepriimti

žmogus nebuvo išmokytas būti su jausmais

gyvenimas reikalavo „išgyventi“, o ne jausti

vidinis pasaulis tapo nesaugia erdve

Tai apsaugos mechanizmas, kuris ilgainiui nutolina nuo savęs.

4. Vidinė struktūra

Pabėgimą nuo savęs sudaro:

Nuolatinis užimtumas
Veikla tampa būdu nejausti.

Vengimas tylos
Tyla suvokiama kaip grėsmė.

Atsiskyrimas nuo kūno
Kūno signalai ignoruojami arba nuslopinami.

Gyvo ryšio stoka
Sunku jausti tikrumą, artumą ir prasmę.

5. Sąsajos

Susiję reiškiniai:
– Gyvenimas „ant autopiloto“
– Gyvenimas „iš galvos“
– Vidinis atsiskyrimas
– Emocinis slopinimas

Priešprieša:
– Gyvas suvokimas
– Ryšys su kūnu
– Sąmoninga tyla

6. Pasekmės praktikoje

Ilgalaikis pabėgimas nuo savęs gali pasireikšti:

vidiniu nuovargiu be aiškios priežasties

prasmės praradimo jausmu

nerimu ar tuštuma „be priežasties“

sunkumu suprasti, ko iš tiesų nori

Holistologijoje pabėgimas nuo savęs nėra smerkiamas. Sugrįžimas vyksta ne per spaudimą, o per saugų buvimą, kūno pojūčius ir leidimą būti su tuo, kas kyla dabar.

🌿 Holistologinis skirtumas

Pabėgimas sako:
„Ten viduje per sunku.“

Gyvas buvimas sako:
„Aš galiu grįžti po truputį.“

Sugrįžimas į save prasideda ne nuo atsakymų,
o nuo leidimo sustoti ir būti.