Bėgimas Nuo Prisiminimų

2. Funkcija (kaip tai veikia)

Šioje būsenoje žmogus nuolat užpildo savo gyvenimą veikla, triukšmu, santykiais ar informacija, kad tik neliktų erdvės tylai. Kai tik atsiranda pauzė, prisiminimai ima kilti, todėl pauzė tampa pavojinga. Atminties Erdvė nėra integruojama – ji užgožiama.

3. Kilmė

Bėgimas nuo prisiminimų dažniausiai formuojasi po emociškai sunkių ar traumuojančių patirčių, kurioms tuo metu nebuvo saugios erdvės būti išgyventoms. Vietoje vidinio apdorojimo pasirenkamas nuolatinis judėjimas, veikimas ar išorinis užimtumas. Tai ne silpnumas, o laikinas išgyvenimo sprendimas.

4. Vidinė struktūra

Šią būseną sudaro keli pagrindiniai elementai:

Vengimas tylos

Tyla suvokiama kaip grėsmė, nes joje kyla prisiminimai.

Nuolatinis užimtumas

Veikla naudojama kaip apsauga nuo vidinio susitikimo.

Emocinis nuovargis

Ilgalaikis bėgimas sekina vidinius resursus.

Neužbaigtų patirčių spaudimas

Kuo ilgiau bėgama, tuo stipriau prisiminimai bando grįžti.

5. Sąsajos

Priešprieša:
– Atminties Erdvė

Susiję reiškiniai:
– Praeities neigimas
– Gyvenimas „ant autopiloto“
– Vidinis triukšmas
– Praeities Erdvė

6. Pasekmės praktikoje

Gyvenant su bėgimu nuo prisiminimų, žmogus gali jausti nuolatinį nerimą, nuovargį ar vidinį spaudimą be aiškios priežasties. Net ir sėkmė ar aktyvus gyvenimas neatneša ramybės. Pokytis prasideda tada, kai žmogus leidžia sau trumpam sustoti ir susitikti su Atminties Erdve be kovos, be spaudimo, be skubėjimo.

🌿 Atminties Erdvės skirtumas

Atminties Erdvė kviečia sustoti.
Bėgimas nuo prisiminimų – verčia judėti be poilsio.
Tai, kas vejasi, nustoja vytis tik tada,
kai leidžiama jam būti pamatytam.